pašiušėlis

pašiùšėlis, -ė smob. (1) NdŽ, pašiū̃šėlis (1) 1. kas pašiuręs, pasišiaušęs: Jau anas savo vieką nesusišukuos plaukų, ik smerčiai bus pašiū̃šėlis Rod. Tus (tas) mūs katinas tai tokis pašiū̃šėlis, kad ir pažiūrėt neseka (negalima) Vs. ^ Atalėkė pašiušėlis, klausė sargučio, kur guli gutė (vilkas, šuo, kiaulė) Krik. 2. kas pasipūtęs, piktas: Tas pašiū̃šėlis nigdi nepraūtars gražiai, ale vis su piktyba Rod.